„TopGear“ pagerino Sartų hipodromo rekordą

sartu rekordas

Prabėgus mažiau nei savaitei nuo tradicinių ristūnų lenktynių „Sartai 2014“ apsilankėme Sartų hipodrome.Ir čia palikome savo įrašą istorijai… Istoriniai šaltiniai byloja, kad tai, kuris žirgas savo šeimininką greičiausiai nuskraidins 1609 m ilgio ratu, žmonės aiškinasi jau daugiau nei du šimtmečius. Pastarosios lenktynės išsiskyrė itin atkaklia kova. Nuo 2012-ųjų gyvavęs trasos rekordas – 2:03,219 minutės – per devynis važiavimus pagerintas net tris kartus. Galų gale po „Didžiojo žiemos prizo“ bėgimo į protokolus buvo įrašytas šviežiausias skaičius – 2:00,775 minutės. Įspūdingą rezultatą pasiekęs uteniškis Egidijus Gudonis su ristūnu Rodney Augustinu atsiriekė didžiausią 72 tūkst. litų prizų fondo gabalą. Tačiau pačių įdomiausių dalykų apie ristūnų lenktynes papasakojo Lietuvos žirgyno Rinkodaros skyriaus vadovė Justina Paknytė. Atrodo, kad čia įvairių triukų daugiau nei drage. Pavyzdžiui, finišo tiesėje draudžiama eržilą raginti botagu daugiau kaip tris kartus, nors kaip tik tada labiausiai reikia, kad jis įjungtų šį tą panašaus į KERS ar NOS sistemą. „Kaip tik čia pradeda žaisti vadeliotojo patirtis ir gebėjimas perprasti žirgą. Tiksliau, jo reakcijas į įvairius dirgiklius. Todėl dažnai naudojami visiški ar daliniai akidangčiai, valdomi plonomis virvutėmis: prireikus pagreitėti vadeliotojas jas timptelėja, arklys pamato greta šuoliuojančius varžovus ir įjungia aukštesnę pavarą. Dar vienas greičio rezervas – lenktynių triukšmas. Prieš startą šiam dirgikliui jautriems žirgams į ausis įstatomi vaiko kumščio dydžio poroloniniai kamštukai su tokia pat virvelių sistema kaip ir akidangčiai. Reikiamu metu jie ištraukiami ir ristūnas paspartina žingsnį“, – dėstė Justina. Be to, prieš lenktynes ledo sukaustytame hipodrome arkliai kaustomi specialiomis žieminėmis pasagomis, į kurias įsukama po šešis kietmetalio dyglius. Vaizdas neką kuklesnis, nei žiūrint į „Rocket“ tipo padangas, montuojamas ralio automobiliams. Pajėgiausi ristūnai vežimėlį su vadeliotoju tempia 45–50 km/val. greičiu. Prisipažinsiu, kad paragauti tokios šuoliuojančio žirgo patirties norėjosi dar nuo Smetonos laikų. Tačiau įsigyti gerą ristūną, tinkamai prižiūrėti ir sėkmingai paruošti varžyboms kainuoja klaikiai brangiai. O kur dar nulinė vadeliojimo patirtis… Tačiau išeitis pasirodė esanti paprastesnė, nei atrodė iš pradžių. Juk niekur neparašyta, kad negalima į sportinį ristūnų vežimaitį kinkyti automobilio. Žirgyno žmonės išgirdę apie tokius užmojus tik gūžtelėjo pečiais ir pakikenę į saują parodė, kurioje arklidžių kertėje stovi treniruočių inventorius. Tada beliko tik smulkmena – pritvirtinti ienas prie mašinos ir imtis Sartų hipodromo rekordo šturmo. Geležinio arklio vaidmenį sutiko atlikti „Nissan Juke Nismo“. Atidarę galines šio aparato dureles buksyravimo trosais pritvirtinome vienvietį vežimėlį ir pajudėjome į trasą. Čia jau pirmuoju bandymu anglišką mylią pralėkėme per 1:45 minutės. Prijaukinę akis prie vėjo ir greičio spustelėjom dar smarkiau ir ratą apskriejom per 1:22 minutės. Tiesės pabaigoje lėkėm arti 125 km/val. ribos, o viražo viduryje, net ir gerokai pristabdžius, vežimėlis taip slydo šonu, kad nebūtume apsijuokę jokiose kinkinių drifto varžybose. Žodžiu, jei tokį tempą pasiekus galvoje nebūtų pradėjusios tvinkčioti egzistencinės dvejonės, ar tikrai mazgeliais sunarplioti vežimėlio tvirtinimai patikimi, viskas būtų buvę beveik tobula. Video reportažas:

Men wear polos or sport shirts and slacks
redtubeThe Four C’s of Diamond Quality
free hd porn